- pramiešimas
- pramiešìmas sm. (2) → pramiešti 1: Maistas tuomet tik turi vertę, kuomet jis prasimiešia, o jo pramiešimui (= jam pramsimiešti) yra pats gerasis daiktas – vanduo Blv. \ miešimas; atmiešimas; pramiešimas
Dictionary of the Lithuanian Language.